2011 m. vasaris 19 d., šeštadienis

Pratęsiant temą. Emocijos ir jausmai




Pirmas mano tokio ilgio įrašas. Gaminau aš jį ilgiau negu savaitę. Norėjau labiau pasižiūrėti, ką iš tikrųjų reiškia kiekviena emocija ir ką apie ją manau aš.

Čia pateiktos 38 emocijos ir jausmai abėcėlės tvarka. Visi apibūdinimai pasvyruoju šriftu paimti iš Vikipedijos. Toliau seka mano žodžiai.


* Agresija – griaunanti, destruktyvi veikla, paprastai nukreipta prieš puolamąją pusę. Ar aš agresyvi? Hmm.. per mažai žinau apie šį jausmą, kad galėčiau jį apibūdinti pagal save.

* Aistra – visą žmogų ir jo esybę apimanti ir kartais persmelkianti emocija. Aistra gali pasižymėti meilė, neapykanta, žmogaus atskiri darbai arba visa veikla. Aistros nejaučiu niekam, man patinkanti veikla tėra tik hobis. Tai vienas iš tų jausmų, kurių dar neteko patirti.

* Apatijaemocijų, motyvacijos ar entuziazmo trūkumas, abejingumas. Pagal šį apibrėžimą, kaip jau ir minėjau, abejingumas būtent emocijoms manęs neaplanko. Dar, bent jau man, jis asocijuojasi su "pochuizmu". Retas jausmas mano kūne. Dažnai graužia sąžinė, jaučiu kaltę, sunku ant ko nors "dėti". Išimtinis atvejis galbūt tada, kai pasakau man pom ir palieku visus nd nedarytus ;D

* Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Vienas iš didžiausių jausmų. Viena iš labiausiai atsispindinčių emocijų. Įdomi ir tuo pačiu bauginanti, norima labiau ištyrinėti ir tuo pačiu nenorima nieko apie ją žinoti. Kartais tai labai asmeniškas jausmas, kartais norime, kad jį žinotų visi. Galėčiau rašyti ir rašyti apie šį jausmą, ir tuo pačiu negalėčiau rašyti nieko, nes man tai atrodo privatu. Turiu dvi tas tokias "dalykiškas" baimes tai voragyvių, kai kurių vabzdžių ir kirmėlių ir kraujo ėmimo iš piršto. Tačiau tikroji baimės emocija, man atrodo, tai ko mes bijome tam tikroje situacijoje, o ne apskritai visame gyvenime.

* Depresija – labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Daug kas sako "Oi man prasidėjo depresija", tačiau tai tikriausiai tik bloga nuotaika, nusivylimas, liūdesys, trunkantis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Depresija, mano manymu, yra daug sunkesnė stadija, kurią patiria daugiau suaugusieji.

* Drovumas - pasitikėjimo savimi trūkumo jausmas bendraujant su kitais žmonėmis, būdingas daugiausia intravertams. Bendrais bruožais drovus žmogus nežino ką kalbėti, kaip elgtis, kaip reaguoti socialinėse situacijose. Tokiems žmonėms paprastai drovumą kelia akių kontaktas, kito žmogaus šypsena. Aš pakankamai drovi ir tai tikrai neteigiamas jausmas. Dažnai pagalvoju, kad norėčiau būti drąsesnė.

* Džiaugsmas – maloni emocija, išreiškiama pasitikėjimu, didžiavimusi savimi, meilės jausmu. O kam nepatinka šis jausmas? Man reikėtų išmokti geriau atskirti laimę nuo džiaugsmo, nors tai tarpusavy labai susiję. Džiaugsmas manyje pasireiškia šuoliukais ir nežinojimu, kur dėtis. Bėgioji po kambarį ir, rodos, jeigu sustosi visas palaimingas džiaugsmo burbulas sprogs tavy. Priešingai negu laimė, jis tęsiasi daug trumpiau.

* Ekstazė – sąmonės būsena, kuriai būdingas begalinės laimės ir pasitenkinimo pojūtis, savikontrolės praradimas, tam tikras „išėjimas“ už savo asmenybės ribų. Visi žinom būdus, per kuriuos galim patirti šį jausmą, tad aišku aš to dar nepatyriau ;D

* Euforija – šnekamojoje kalboje sąvoka vartojama norint apibūdinti nepaprastai stiprų jausmą, neprilygstamą pakilumo būseną, laimę, kuri peržengia racionalumo ribas. Tikriausiai viena iš tų emocijų, kurias norėtume patirti. Nežinau, kiek turi būti laimės, kad patirtum euforiją, tačiau bent kartą gyvenime norėčiau savo kailiu patirti šį jausmą.

* Geismas - troškimų kompleksas, nukreiptas nevaldomam savo seksualinių instinktų tenkinimui. Žodžiai "geismas" ir "geidžiu", atrodo, šaknis ta pati, tačiau prasmė man labai skiriasi. Geismas tai nevaldomas jausmas, asocijuojantis su akių lėliukėmis (xD), o kažko užsigeisti, tai paprasčiausiai užsispyrimas trokštamam daiktui gauti. Taigi tikrojo geismo vėlgi neteko patirti.

* Godumas - emocijų kompleksas, pasireiškiantis dideliu materialinių vertybių, sveikatos, jėgos, galios troškimu, norėjimu ją išlaikyti ir dar padidinti. Mūsų kalba tariant "skūpumas". Galima būtų išdrįsti teigti, kad aš godi. Esu ganėtinai materiali, todėl nusipirktais daiktais dalijuosi sunkiai. O jeigu ir dalinuosi, tai su mintyse užslėptu nusivylimu. Savo pagarbą kitam žmogui, norą parodyti, jog jis man brangus, geriau išreiškiu kaip nors kitaip.

* Gėda – moralinis jausmas, kuris atsiranda dėl paties žmogaus ar jam artimų žmonių netinkamo moralinio elgesio. Šis apibrėžimas kol kas man labiausiai nepatiko iš visų. Norint apibūdinti tokį jausmą yra daug tinkamesnių žodžių. Kaip aš jaučiu gėdą esu aprašiusi anksčiau štai čia.

* Kaltė – pažintinė arba emocinė, kuri atsiranda, kai asmuo suvokia ar mano, tiksliai arba nelabai, kad jis pažeidė moralinį standartą ir neša didelę atsakomybę už tą pažeidimą.*  Man jis kažkuo panašus į gėdą, tik pastarasis jausmas malonesnis. Kaltę jaučiu dažnai, nors tikiu, kad daugelis mano priešingai. Jaučiu dėl konkrečiam asmeniui pasakytų žodžių, kartais dėl situacijos. Ir atrodo, kad kirminas grauš sąžinę tol, kol nepadarysiu ko nors tai kaltei išpirkti. Todėl tenka atsiprašinėti ir ištarusi tą man mielą žodį "atsiprašau" pasijaučiu geriau.

* Kančia – tam tikra skausmo atmaina, jutiminė ar jausminė nemaloni patirtis, susijusi su žala ar žalos grėsme kančią išgyvenančiam individui. Fizinę kančią esu jautusi, dvasinę... Dvasinės kančios pavyzdžiai: nerimas, sielvartas, neapykanta, nuobodulys. Nesuprantu šios emocijos. Kankinimasis iš neapykantos ir kankinimasis iš nuobodulio įeina į tą pačią sąvoką?

* Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais - pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Man tai pats geriausias jausmas iš visų, geresnis už džiaugsmą, geresnis už meilę. Padėkime ant svarstyklės du žodžių junginius "būti laimingam" ir "būti įsimylėjusiam". Kiekvienam žmogui svarstyklės rodys nevienodą rezultatą. Aš pasirinkčiau "būti laimingam". Kodėl? Nes meilė ne visada atneša laimės, o kad būtum laimingas, nebūtina jausti meilės ;}

* Liūdesys – nuotaika (emocija), pasireiškianti nepasisekimo, nepalankios padėties, praradimo jausmu. Mano atveju, kur liūdesys ten ir susierzinimas. O kur šie abu dalykai, ten ir bloga nuotaika. Tačiau liūdesys dažnai yra įkvėpimo šaltinis, nes tik šiame jausme gimsta visokios įdomios mintys. Ir vis dėlto liūdėti yra tikrai klaikus jausmas.

* Meilė – žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasakoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.). Didelis jausmas. Nemėgstu aš romantikos, tačiau tikiu visomis meilės formomis ir žinau, kad žmogui tai pats nuostabiausias jausmas.


* Įsimylėjimas - terminas, apibūdinantis jausmų virsmą iš neutralių į meilę. Čia, priešingai negu meilė, yra kvailokas jausmas. Gal ir nėra labai blogas, tačiau, mano manymu, daugiau minusų. Per šį jausmą žmogus gali pamesti protą ir tik vėliau atsipeikėti ir suprasti, ką darąs.

* Įniršis - psichiatrijoje apibūdinamas kaip protinė būsena, kuri pasireiškia kraštutinio intensyvumo emocija pykčio spektre. Liaudiškai tariant, tas momentas, kai norisi vožt į "snukį". Kai įniršti taip, kad pirštai susigniaužia į kietą kumštį, tavo kakle atgyja pulsuojanti gysla, o viduje, atrodo,tartum veržtųsi ugnikalnis. Reikia nežmoniškų valios pastangų tam beprotiškam įniršiui nuslopinti. Keista, bet šis jausmas man neasocijuojasi su blogosiomis emocijomis. Kartais įniršis savotiškai gražu ;D

* Melancholija - šiuolaikinėje vartosenoje, tai būsena, pasireiškianti bendra liūdna savijauta, nespecifine depresija, entuziazmo, nuotaikos, energijos trūkumu, apatija. Man melancholija tai mažiau negatyvus dalykas lyginant su sąvokos apibrėžimu. Taip, tai niūrus laikas, tačiau kažkoks įkvepiantis, kažkoks savitas.

* Neapykanta – emocija arba jausmas, kai jaučiamas stiprus pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas, priešiškumas, antipatija, paprastai siejama su suvokiamu noru vengti, apriboti, pašalinti ar sunaikinti neapykantos objektą. Vienas iš šlykščiausių jausmų. Tiek kai jaučiama neapykanta tau, tiek kai neapykantą jauti tu. Jausdamas kitam neapykantą, tu kenki ne tik jam, bet ir sau. Skaudu, kad tokia būtybė kaip žmogus savo priešiškumą gali sukelti iki tokio jausmo kaip neapykanta.

* Nerimas - subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Žinot kuo ši emocija nėra bloga? Nes dažnai paaiškėja, kad nerimavai be reikalo ;D Yra preparatų jai slopinti (pvz. valerijonas), o be to ją galima valdyti (pvz. jei pasitikėjimas savimi nugali šį jausmą). Tai viena iš tų nedaugelio emocijų, kurias tu tikrai gali sutramdyti.

* Nuostaba - emocija panaši į staigmeną, kuri žmogų apima tais atvejais, kai jis susiduria su retu ir netikėtu reiškiniu, bet ne grėsmingu. Turbūt taiklu būtų pasakyti, kad labai jau netikėtai užklumpantis jausmas. Didelė emocija išoriškai, dažnai kitus pralinksminanti ;D Man nepatinka būti nustebintai, tačiau išreikšti nuostabą smagu ;}

* Nusivylimas - nepasitenkinimo jausmas, kuris pasireiškia neišsipildžius lūkesčiams. Slegiantis jausmas. Status kritimas žemyn. Nusvyra rankos ir, atrodo, kad iš tos padėties niekaip neišlipsi arba, kad niekaip nepasieksi norimo tikslo. Aplinkiniai kužda nepasiduok, bet tu viduje nebeturi jėgų ir nežinau už ko užsikabinti, kad iš tos gilios duobės iššoktum lauk.

* Pagarba - skaitymasis su kito asmens jausmais, poreikiais, mintimis, idėjomis, norais ir prioritetais, jų pripažinimas reikšmingais, vertais dėmesio, turinčiais kitokią vertę. Man svarbus jausmas. Jausdama pagarbą kokiam nors žmogui, man norisi su juo pabendrauti, įdomu jį pažinti, norisi juo domėtis. Tas jausmas tarsi nevąlingai priverčia sekti gerbiamo žmogaus pėdomis.

* Pagarbi baimė - emocija panaši į nuostabą, bet yra ne tokia džiaugsminga ir turi sodrų baimės ir pagarbos atspalvį. Sakyčiau labai įdomi emocija. Net nežinau ar kam nors esu jautusi tokį jausmą. Nebent maniakui žudikui, kuris niekaip neįkliuva į teisėsaugos rankas ;DD

* Panieka – intensyvus nepagarbos, nemėgimo jausmas, neigiamas požiūris į kitą asmenį, panašus į neapykantą, tačiau su papildomu pranašumo suvokimu – kitą asmenį niekinantis žmogus į niekinamąjį „žiūri iš aukšto“. Kas blogiau panieka ar neapykanta? Mano nuomone neapykanta. Paniekinimas tai tik žmogaus nemėgimas, jo ignoravimas, laikymas jį menkesniu už tave, o neapykanta tai atviras pyktis, įtūžis, kerštas ir žlugdymas.


* Panika – ūmus potraukis bėgti ir slėptis, susidūrus su neišvengiamu pavojumi. Niekada neteko jausti panikos, ačiū Dievui. Tačiau kažkodėl šį jausmą norėčiau bent kartą patirti. Ką reiškia "širdis lipanti iš krūtinės" ir "nežinojimas, kur bėgi, svarbu bėgi" realybėje?

* Pavydas - troškimas materialinių objektų, žmonių, galios, pasiekimų ar pan., kuriuos turi kažkas kitas. Va dar vienas jausmas kurį pašalinus žmonės taptų laimingesni. Ir dar absoliučiai nereikalingas jausmas.  Aš pati pavydžiu pernelyg dažnai ir net nenutuokiu kaip su tuo kovoti. Ir tai tikrai nervina.

* Pažeminimas – žmogaus ar žmonių grupės elgesys kito asmens ar grupės atžvilgiu, tyčiomis arba atsitiktinai užgaunant pastarojo savigarbą. Šlykštus jausmas, kai tai daroma tyčia. Kai netyčia.. jei žmogus supratingas, o žemintojas tikrai gailisi padėtis valdoma, tačiau prisiminus Jodi Picoult – Trapumą kaip mergaitės sergančios trapia kaulų liga tėvas nė nemanė visko palikti ramybėje, dėl netyčinio jo apkaltinimo smurtaujant prieš vaiką, situacija jau palieka neištrinamą pėdsaką. O už tiesioginį žeminimą turbūt nieko nėra blogiau.

* Puikybė, išdidumas, didžiavimasis - emocija, pasireiškianti itin dideliu savęs vertinimu, tuo pačiu manant, kad kiti yra menkesni už tave. Niekada negalėdavau atrasti taisyklingo lietuviško žodžio žargonui "pasikėlęs". Pagaliau! ;D Puikybė tikrai analogiškas jo variantas. Išdidūs žmonės niekada nesupranta, kad jie tokie yra, arba, dažnesniu atveju, kad tapo tokiais. Tačiau visi aplinkiniai tai pastebi. Ir žinot, kas man patinka? Tu erzinti gali nevisus, tačiau jei tu pilnas puikybės – tai pastebės visi.

* Pyktis – emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį, norą. Ach, ar pagalvojate, kaip mes dažnai pykstame? O ar pagalvojate dėl ko? Žmonės tokie pikti padarai, atrodo, jie tam labiausiai sutverti. Kiekvienas pykstame savaip ir kiekvienas "šikam" nuotaikas ir sau, ir aplinkiniams. Ir nedaugelis sugeba šį jausmą tramdyt.

* Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Nuostabūs jausmai, tiek būti ramumoje, tiek jausti vidinę ramybę. Jautiesi atsipalaidavęs, ilsiesi, "nestresuoji" ir esi užtikrintas dėl keletos tolimesnių valandų/dienų ir pnš.

* Smalsumas - emocija turinti ryšį su natūraliu noru tyrinėti, nagrinėti bei mokytis. Hmm... nelabai sutikčiau su sąvoka. Noras tyrinėti, nagrinėti ir mokytis, man atrodo, labiau yra žingeidumas. O smalsumas, tai noras žinoti tai, kas tau nėra būtina, kas yra draudžiama arba kas yra asmeniška kitam žmogui. Dažniausiai kyla, kam nors netyčia prasitarus arba sužinojus tik norimo išgirsti dalyko mažąją dalį. Sutramdyti praktiškai neįmanoma, laipsniškai kyla, greta senkant kantrybei ir kylant mažam erzeliui. Ar aš smalsi? Gerai nežinau, bet manau, kad pakankamai.

* Staigmena – nenumatyta situacija, jausmai, potyriai ar išgyvenimai, netikėti žodžiai, dovana ir visa, kas sukelia teigiamą (rečiau – neigiamą) nuostabą. Nemėgstu. Tikrai. Daug geriau įprasta rutina, negu kažkoks staigus jos pasikeitimas. Na žinoma, jeigu staigmena – lėktuvo bilietai į kokią užsienio šalį... ;DD

* Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Nekenčiu streso. Nekenčiu. Jis yra visų kitų neigiamų, būtent neigiamų, jausmų pradas. O kas kvailiausia, jaunam žmogui jis neišvengiamas. Neskaičiuojant visų neigiamųjų jausmų kilimo dėl streso, jis dar sukuria ir aibę kitų problemų.Kovoti įmanoma, tačiau sunku.

* Troškimas - emocija, kurią sukelia žmogaus ar objekto ilgėjimasis arba išdavos vilimasis. Šis jausmas ir kankinantis, ir tuo pačiu suteikiantis vilčių ir teikiantis laimės. Daug gražesnis, nei užgaida, jis gali ir pakylėti žmogų į jo svajotąsias erdves, ir visiškai jį sužlugdyti. Tačiau labai gerai valdomas, o tai man patinka ;}

* Viltis – individo išsiugdyta teigiamos išdavos nuostata susijusi su tam tikru įvykiu ar aplinkybėmis. "Viltis – durnių motina" ir "Viltis miršta paskutinė"; "Nepuoselėk tuščių vilčių" ir "Viltis dar yra". Kurį variantą rinktis? Mano manymu kažkuria dalele kažkiek galima tikėtis, tačiau nereikia įsikabinti už vilties tiek, kad paaiškėjus blogiausiam, tektų labai skaudžiai nusivilti.



Apibendrinus, berašant suvokiau, kad reikėtų tokio dalyko kaip pamokos or smth like that apie jausmus ir emocijas. Nepasakoti, kas jie tokie ir kada jie jaučiami, kaip čia tai dariau aš, o mokinantis juos valdyti. Juk sutramdytos neigiamos emocijos padarytų žmogus laimingesnius.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Tell your minds.